Kodėl Graffiti yra menas?

Kodėl Graffiti yra menas, o ne vandalizmas?

Kas yra Graffiti?

Šiame darbe yra svarbu ištirti graffiti meno subkultūrą, todėl svarbu teisingai apibrėžti sąvokas kaip subkultūra, graffiti menas, menininkas ir vandalizmas, šios sąvokos bus dažnai naudojamos tyrime.

Apibrežent subkultūros sąvoką svarbų suprasti kokie bruožai juos skiria nuo kitų kultūros aspektų. Subkultūrà (sub… + kultūra), tam tikros visuomenės grupės žmonių socialinė, profesinė, etninė ar kita kultūra. Šiuos žmones vienija bendra pasaulėžiūra, elgsena, įsitikinimai, nuostatos, pomėgiai, socialinė padėtis ir kita. Tam tikros subkultūros nariais tampama perimant jos bruožus iš bendraamžių, tėvų, knygų, žiniasklaidos, interneto, taip pat autoritetais laikomų (dažnai įžymių) žmonių. Subkultūra formuojasi amžiaus, rasės, tautybės, socialinės klasės, lyties ar kitu pagrindu. Subkultūrai būdingi skiriamieji bruožai (pavyzdžiui, estetiniai, religiniai, politiniai, seksualiniai) padeda jos nariams atpažinti vienas kitą, išskirti save iš bendrosios kultūros, atsiskirti nuo kitų subkultūrų, pagerinti savo reputaciją subkultūros viduje. (Visuotinė Lietuvių enciklopedija).

Graffiti subkultūros menininkai dažnai yra engiami ir tapatinami su nusikalteliais, bet jų požiūriu jie yra tokie pat menininkai, kaip ir kiti kuriantis ir save reiškiantis meno kultūros dalyviai. Pagal Encyclopædia Britannica graffiti apibūdina kaip “vizualinės komunikacijos forma, paprastai neteisėta, kai asmuo ar grupė neleistinai ženklina viešąją erdvę. Nors įprastas graffiti įvaizdis - tai gatvės gaujos nario ant sienos užpurkštas stilistinis simbolis ar frazė, kai kurie graffiti nėra susiję su gaujomis. Graffiti gali būti suprantamas kaip asocialus elgesys, kuriuo siekiama atkreipti į save dėmesį arba ieškoti įspūdžių, tačiau jis taip pat gali būti suprantamas kaip išraiškinga meno forma.” (Scott H. Decker)  Manco (2002) teigia, kad "graffiti menas, kaip idėja, visada egzistavo greta kitų menininkų darbų, tik skirtumas tas, kad tai yra saviraiškos būdas naudojant metodus, kurie laikomi nusikalstamais arba neįprastais mene. nei specialiai sankcionuotas ar užsakytas menas" (p. 9).

van Vlietas vandalizmą apibrėžia kaip "tyčinį kitiems priklausančio turto sugadinimą ar sunaikinimą" (1992, p. 32), o grafičius - kaip žodžių ar paveikslėlių piešimą ant įvairių paviršių, dažniausiai ant sienų ir langų (Vandal Watch, 2008). Vandalizmas gali būti rašymas ar piešimas ant paviršių, taip pat tokie veiksmai kaip sėdynių pjaustymas, langų daužymas ir langų ėsdinimas. Graffiti yra susijęs su viešosios nuosavybės žymėjimu ir gali būti įvairus - nuo bendro žymėjimo iki sudėtingo trafaretinio meno, kuriame naudojamos spalvos ir trimačiai efektai ir kuris dažnai grindžiamas socialiniais ir politiniais komentarais (Vandal Watch, 2008). Nors graffiti gali būti laikomas tam tikra vandalizmo rūšimi ir net gali būti laikomas labiau lingvistiniu ir meniniu požiūriu. Nors nėra abejonių dėl žalingo grafičiu poveikio valstybės nuosavybei, bei neigiamo supratimo apie graffiti mena, reiktu apsvarstyti žiniasklaidos ir vyriausybės vaidmuo siejant graffiti mena su smurtu ir taip darant įtaką graffiti suvokimui per pastaruosius 20 metų. Iveson (2007, p. 117) pažymi, kad per XX a. septintajame dešimtmetyje Niujorke graffiti kaip menas ir graffiti kaip vandalizmas susiliejo visuomenės sąmonėje, todėl graffiti apskritai įgavo neigiamą atspalvį.

Mokslininkų Ižvalgos, kurios sukrėtė pasaulį

Mokslininkų tyrimų ir analizių, nagrinėjančių graffiti mena, jo žalą bei visuomenes požiūri anglų kalba yra daug, tačiau Lietuvių kalba yra atlikta tik keleta darbų. Ieškant darbų susijusiu apie graffiti menininkų gyvenimo raidą ir tapima jais yra pakankamai mažai, dažnai yra tiriama apie daromą žalą visuomenės turtui, visuomenės požiūrį į šią subkultūra, kaip į nusikaltėlius. Tam tikra dalis darbų yra tiriama skirtumą tarp gatvės meno ir graffiti meno. Taip pat visi lietuviški tyrimai neturi laisvo prieigos.

 

Tyrėja Camille Lannert nagrinėjo šešias skirtingas temas susijusias su grafiti meninkais jos buvo: subkultūrą, individuali tapatybė, bendravimas, konkurencija, nusikalstamumas, estetinis kriterijai ir kintančios bendravimo formos. Tyrimo pabaigoje buvo parodyta, kad patys grafiti menininkai savęs nelaiko nusikalteliai, tik menininkais kurie nori dalintis savo menu. Taip pat parodė svarba šios temos tyrimui ir švietimui, nes medijos klaidingai parodo jų tikrąsias puses. “Tai rodo, kad tarp teisėto ir nusikalstamo pasaulio egzistuoja sudėtingas ir niuansuotas savęs suvokimas. Jį paaiškinančios neutralizacijos gali nebūti aptinkamos kitose subkultūrose, tradiciškai laikomose kriminalinėmis ar deviantinėmis. Tolesniuose tyrimuose reikėtų atidžiau išnagrinėti šį sudėtingą santykį tarp graffiti menininkų, "teisėto" meno pasaulio, ir visuomenės apskritai. ”

Kas yra Graffiti, kodel jis toks svarbus?

Yinger (1960) sako, kad subkultūros atsiranda dėl nusivylimo ir konfliktų kurios formuoja grupę, prieštaraujančią dominuojančiai visuomenei ir turinčią savo normas. Šios subkultūros tyrimuose daugiausiai skiriama dėmesio grafiti ne legalumui, dažnai ji siejama su smurtu, nusikaltimais, dažnai suteikiamos nusikaltelio etiketes ir kaip subkultūra užauga atsiradus visuomenes reakcijoms (Williams, 2007). Visuomenė reaguodamos į subkultūras, bando nustatyti jos vieta priimtoje visuomenes sistemoje. Graffiti mene tai pasiekiama, bandant skatinti menininkus pardavinėti savo meną piešiant ant drobių, užsakant juos sukurti “Street look” ofisuose ar kitaip legaliai panaudoti jų talentą.

Alonso (1998) pažymi, kad vaikai, kurie patiria diskomfortą ir stresą, yra tie, kurie siekia reikalauti dėmesio ir protestuoti prieš teritoriją, nes jiems sistemingai neduodama prieiga, teisėtai valdyti erdvės (taip pat žr. Ley ir Cybriwsky, 1974). Dėl šios sistemingos nesėkmės paauglys pradeda tikėti, kad vienintelis būdas pasiekti pagarbą - tapti geriausiu nusikaltėliu kuriuo jis gali būti (Alonso, 1998). Etikečių klijavimas skatina nusikalstamą elgesį tarp šiuos paauglius. 

Lachmannas (1988), tyrinėdamas graffiti subkultūrą, remiasi ženklinimo teorija ir nustato graffiti meno raidą bei struktūrą Niujorke mieste. Socialinė sąveika tarp kitų graffiti menininkų leidžia graffiti menui vystytis per mentorių, bendraamžių ir žiūrovų vaidmenis. Mentoriai atrenka menininkus ir puoselėja jaunimo stilių, moko įgūdžių, suteikia motyvacijos, ir supažindina jaunuosius menininkus su jų auditorija. Graffiti rašytojai gali būti tik vertinami ir kritikuojami kitų graffiti rašytojų, nes tik jie supranta meninius komponentus, estetinius kriterijus ir stilių. žanrą. Socialinė sąveika daro didžiulę įtaką ir turi lemiamą reikšmę tam, kaip skiriama pagarba, kaip pasiekiama šlovė, kaip nustatomos neverbalinės taisyklės ir ritualai. (Lachmann, 1988).

Halsey ir Young (2002) atkreipia dėmesį į sunkumus, kylančius teisiškai naikinant graffiti. Graffiti meniniai ir kriminaliniai aspektai yra sudėtingas iššūkis teisėsaugos pareigūnams. Graffiti dažnai siejami su nusikalstamumu, o ne su su menu. Autoriai daro išvadą, kad atgrasymas, bauginimas ir didelės baudos yra neveiksmingi būdai, kaip pašalinti grafičius iš visuomenės. Sėkmingiausias graffiti naikinimo būdai yra meninio ugdymo programos. mokyklose ir jaunimo centruose. Tokios programos, kaip "Miesto meno programa". pasirodė esančios veiksmingesnės nei atgrasymas ar įkalinimas (Halsey ir Young, 2002)

Literatūros įžvalgos

Lietuvoje atliktų tyrimų, nagrinėjančių graffiti subkultūra ir visuomenės požiūrį į ją nebuvo galima atrasti. Nemažai užsienio tyrėjų renkasi tirti šią temą per nusikaltelio prizme ir visuomenės formuojamą požiūrį, mažai kas renkasi tirti šią temą, kaip menininkų subkultūrą ar bendruomenę. Remiantis 1.2 aprašytą literatūra galime matyti, kaip yra aprašomos subkultūros, vaikų nora atkreipti dėmesį į save, bei bendruomeniškumą.

Tyrimo nauda mokslinei diskusijai

Šis mokslinis darbas plačiai analizuos graffiti subkultūrą, menininkų gyvenimo raidą ir jų tapima šios kultūros atstovais. Remiantis pateikta literatūras, bus siekiama nustatyti kaip bendruomeniškumas skatina juos atlikti šią veiklą ir su kokiomis problemomis susiduria kovojant su kitais graffiti menininkais. Išanalizavus atliktą tyrimą, bei remiantis kitų mokslininkų mintimis apie graffiti subkultūrą, bus galima daryti išvadas apie menininkų raidą, bendruomeniškumą, patiriamus jausmus ir sužinoti jų siunčiamą žinutę pasauliui

Norėdami sužinoti daugiau susisiekite su manimi vardenis.pavard@gmail.com